Finansinės ataskaitos: ką privalo pateikti įmonės?

Statybų sektoriaus įmonėms finansinės ataskaitos – ne tik formalumas. Tai dokumentas, kurį mato bankai, potencialūs partneriai, viešųjų pirkimų organizatoriai ir net konkurentai. Laiku ir teisingai pateiktos ataskaitos didina įmonės patikimumą, o vėlavimas ar klaidos gali kainuoti baudą, prarastą konkursą ar net apsunkinti finansavimą naujam projektui.

Lietuvoje daugelis juridinių asmenų privalo kasmet teikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registro tvarkytojui – Valstybės įmonei Registrų centrui. Ši pareiga kyla iš Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo bei susijusių teisės aktų. Net jei įmonė per metus nevykdė veiklos, dažniausiai vis tiek reikia pateikti „nulines“ ataskaitas.

Kas privalo teikti finansines ataskaitas?

Privaloma teikti ribotos civilinės atsakomybės pelno siekiantiems juridiniams asmenims, įregistruotiems Lietuvoje. Tai apima:

• Uždarąsias akcines bendroves (UAB)
• Akcines bendroves (AB)
• Kooperatines bendroves
• Valstybės ir savivaldybių įmones
• Užsienio juridinių asmenų filialus ir atstovybes, veikiančias Lietuvoje

Mažosioms bendrijoms (MB) pareiga taikoma, jei tai numatyta jų nuostatuose arba jei jos pačios pasirinko sudaryti finansines ataskaitas. Individualioms įmonėms (IĮ) – jei jos yra PVM mokėtojos arba jų metinės pajamos viršija nustatytą ribą.

Svarbu: net neaktyvios įmonės dažniausiai privalo pateikti ataskaitas. Registrų centras ir teismai laikosi pozicijos, kad juridinis asmuo egzistuoja, kol nėra išregistruotas, todėl dokumentus reikia teikti.

Statybų sektoriaus kontekste tai ypač aktualu. Daugybė rangovų, substataus rangovų ir NT vystytojų veikia kaip UAB ar MB. Projektai trunka ilgiau nei metus, todėl apskaitoje atsiranda nebaigtos statybos, avansai, garantiniai įsipareigojimai ir sutarčių pajamų pripažinimo klausimai. Teisingai parengtos ataskaitos padeda įrodyti finansinį stabilumą dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose ar derantis dėl kredito linijos.

Įmonių kategorijos ir reikalavimų skirtumai

Nuo 2024 m. liepos 1 d. galiojantis Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymas įmones skirsto pagal dydį. Kategorija nustatoma pagal tris rodiklius (turtas, pardavimo grynosios pajamos, vidutinis metinis darbuotojų skaičius). Įmonei priskiriama kategorija, kai ne mažiau kaip du iš trijų rodiklių neviršija (arba viršija) nustatytų dydžių dvejus iš eilės finansinius metus.

Labai mažos įmonės (ne mažiau kaip 2 rodikliai neviršija):

• Balanse nurodyto turto vertė – 450 000 eurų
• Pardavimo grynosios pajamos – 900 000 eurų
• Vidutinis metinis darbuotojų skaičius – 10

Jos gali taikyti didžiausias lengvatas: rengti tik trumpą balansą ir trumpą pelno (nuostolių) ataskaitą. Aiškinamojo rašto dažnai nereikia.

Mažos įmonės (ne mažiau kaip 2 rodikliai neviršija):

• Turtas – 7 500 000 eurų
• Pardavimo grynosios pajamos – 15 000 000 eurų
• Darbuotojai – 50

Joms privaloma: balansas (arba sutrumpintas balansas), pelno (nuostolių) ataskaita ir finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas. Nuosavo kapitalo pokyčių ir pinigų srautų ataskaitas gali rengti savo nuožiūra.

Vidutinės ir didelės įmonės rengia pilną rinkinį: balansą (arba finansinės būklės ataskaitą), pelno (nuostolių) ataskaitą, pinigų srautų ataskaitą, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą, aiškinamąjį raštą ir vadovybės ataskaitą.

Dauguma Lietuvos statybų įmonių patenka į labai mažų ar mažų kategoriją. Tačiau augant apyvartai ar įdarbinant daugiau žmonių, kategorija keičiasi greitai – ypač kai vykdomi stambūs projektai.

Ką konkrečiai reikia pateikti?

Metinių finansinių ataskaitų rinkinys priklauso nuo dydžio, bet tipinė sudėtis atrodo taip:

• Balansas (arba finansinės būklės ataskaita)
• Pelno (nuostolių) ataskaita (arba veiklos rezultatų ataskaita)
• Pinigų srautų ataskaita (jei privaloma)
• Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita (jei privaloma)
• Aiškinamasis raštas
• Vadovybės ataskaita (beveik visoms, išskyrus labai mažas ir mažas, kurios atitinkamą informaciją gali pateikti kitur)

Jei atliktas auditas – pridedama auditoriaus išvada. Nuo 2026 m. sausio 1 d. Registrų centras nepriima rinkinio be auditoriaus išvados, kai auditas privalomas pagal įstatymus.

Auditas privalomas, kai juridinis asmuo tenkina bent vieną iš dviejų sąlygų, susijusių su dydžio kriterijais (turtas, pajamos, darbuotojų skaičius). Tipinės ribos – apie 2,5 mln. eurų turto, 4,5 mln. eurų pajamų ir 50 darbuotojų (reikia tikrinti konkrečią redakciją, nes jos periodiškai atnaujinamos). Viešojo intereso įmonėms, AB ir kai kurioms kitoms – auditas privalomas nepriklausomai nuo dydžio.

Statybų įmonėms aiškinamajame rašte ypač svarbu atskleisti:

• Ilgalaikių sutarčių pajamų pripažinimo metodiką
• Nebaigtos statybos vertinimą
• Garantinius įsipareigojimus
• Reikšmingus sandorius su susijusiomis šalimis
• Finansavimo šaltinius ir skolos rodiklius

Terminai ir pateikimo tvarka

Daugumos įmonių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais. Tokiu atveju:

1. Eilinis visuotinis akcininkų (ar narių) susirinkimas, kuriame tvirtinamos ataskaitos, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos – t. y. iki balandžio 30 d.
2. Patvirtintas rinkinys kartu su vadovybės ataskaita (jei privaloma) ir auditoriaus išvada (jei auditas atliktas) turi būti pateiktas Registrų centrui per 30 dienų nuo patvirtinimo.
3. Praktinis galutinis terminas daugumai – gegužės 31 d.

MB taikomi analogiški 4 mėnesių tvirtinimo terminai.

Pateikimas vyksta tik elektroniniu būdu per Registrų centro elektroninių paslaugų sistemą. Teikti gali juridinio asmens vadovas arba įgaliotas asmuo, prisijungęs per el. bankininkystę ar kvalifikuotu elektroniniu parašu. Reikia užpildyti interaktyvią formą ir įkelti dokumentus (PDF, ADOC ar ASIC formatu).

Baudos ir pasekmės

Laiku nepateikus ataskaitų, juridinio asmens vadovui gresia administracinė bauda nuo 600 iki 1 450 eurų. Be to:

• Gali būti prarastas paramos gavėjo statusas
• Sunkiau dalyvauti viešuosiuose pirkimuose
• Bankai ir partneriai mato vėlavimą kaip riziką
• Jei dokumentai nepateikiami ilgiau nei 12 mėnesių po termino – galima inicijuoti juridinio asmens likvidavimo procedūrą

Registrų centras kasmet primena apie terminus. 2026 m. duomenimis, laiku ataskaitas pateikia tik apie 65 proc. juridinių asmenų.

Specifika statybų sektoriui

Statybų įmonėms finansinės ataskaitos atskleidžia ne tik pelną ar nuostolį. Jos parodo, ar įmonė valdo pinigų srautus, ar turi pakankamai apyvartinių lėšų, ar nepervertina nebaigtų objektų. Bankai, vertindami kreditą technikai ar garantijoms, atidžiai žiūri į šiuos skaičius. Viešųjų pirkimų organizatoriai tikrina finansinį pajėgumą.

Papildomai reikia atsižvelgti į Verslo apskaitos standartus, ypač susijusius su ilgalaikėmis sutartimis ir pajamų pripažinimu. Klaidos čia gali iškreipti visą vaizdą ir sukelti problemų audito metu ar ginčuose.

Tvarumo atskaitomybės reikalavimai kol kas taikomi tik didesnėms įmonėms, tačiau tendencija aiški – ateityje jie plėsis. Statybų sektorius jau dabar jaučia spaudimą dėl ESG, todėl verta ruoštis iš anksto.

Praktiniai patarimai

1. Pradėkite ruoštis iš anksto – ne palikite visko balandžiui.
2. Užtikrinkite, kad inventorizacija būtų atlikta laiku ir dokumentuotai.
3. Jei įmonė auga, stebėkite kategorijos keitimą – reikalavimai griežtėja.
4. Naudokite profesionalią buhalterinę programinę įrangą arba patikimą partnerį.
5. Net jei veikla nevykdoma – pateikite nulinį rinkinį.
6. Saugokite dokumentus – jie gali prireikti vėlesniems patikrinimams ar ginčams.

Finansinės ataskaitos – tai ne tik prievolė valstybei. Tai įrankis, kuris padeda valdyti įmonę, pritraukti finansavimą ir kurti pasitikėjimą rinkoje. Statybų sektoriuje, kur projektai dideli, o rizika aukšta, skaidrumas tampa konkurenciniu pranašumu.

Jei jūsų statybų, rangos ar NT vystymo įmonė ieško patikimo partnerio, kuris padėtų parengti ir pateikti finansines ataskaitas be streso, arba norite bendradarbiauti skelbiant ekspertinį turinį apie sektoriaus aktualijas – susisiekite. Galime aptarti, kaip padėti jūsų įmonei būti tvarkingai ir matomai.